kakėti

kakėti: kakė́ti, kãki (kãka, -ė́ja), -ė́jo intr. K, J.Jabl; R siekti (brendant) dugną: Vidury upės nèkaki Dkš. Čia pati gelmė, čia niekas nekaki, ir tu nekakėsi Lkš. Upė buvo taip gili, kad vos buvo galima kakėti Snt. Maži būdami ten maudydavomės ir nekakėdavom rš. Upes septynias kakėt reiks A1885,46. Taip gilu tai buvo, aža aš jau negalėjau kakėt RBEz47,5.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

iškakėti — iškakėti, ìškaki (ìškaka, ėja), ėjo intr., tr. 1. pasiekti dugną (brendant), išbristi: Iškakėti iš vandens (išeiti brendant ligi kaklo) Grl. Nėr kur išbėgt, nėr kur iškakėt Srj. Ar tu čia iškakėtum (išbristum per gilią vietą)? Lkš. Eini… … Dictionary of the Lithuanian Language
kankėti — 3 kankėti, kanka, ėjo N žr. kakėti … Dictionary of the Lithuanian Language
prikakėti — prikakėti, prìkaki ( ėja), ėjo intr. pritekti, užtekti: Kur tu sviesto prikakėsi! Grž. kakėti; iškakėti; prikakėti; užkakėti … Dictionary of the Lithuanian Language
užkakėti — užkakėti, užkaki ( ėja), ėjo intr. netekti kvapo, uždusti: Vaiko daugiau vieno nepalik pirkioj: atėjau, tai buvo užkakėjęs (nuo verksmo nebegalėjo atgauti kvapo) Ūd. kakėti; iškakėti; prikakėti; užkakėti … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias